Labas vakaras, kunige. Aš ilgai svarsčiau, koks jūsų vardas. Įsivaizdavau save juodoje drobulėje lygiai taip pat, kaip ir jūs gedite trūnančios po žemėm. Trauklapiu susisukdavau, sugerdavau visą vyną. Ramybę įspausdavau kitame delne. Tik daugiau manęs nelieskite! Ne, viskas užimta. Nėra vietos kitam kūnui. Kiek kartų galiu kartoti? Kol baigsis šizofrenija… mes augsim naivūs. Aš ją įsimylėjęs.
Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Vardan ko aš laukiau? Dar kai nė vienas ant kelių nebuvo priklaupęs. Be duonos kol vienas išėjo namo. Nužvelgiau tą besarmatį. Jam net netiktų šiltas ruginis kepalėlis. Deja. Šiek tiek dvejodamas (ne man brėžti padorumo ribas) prasisegiau viršutinę marškinių sagą. Ir pamėginau apsimesti esąs tas kvailas kaimynų berniūkštis. Och, pasigaučiau aš jį… reikėtų pasiteirauti, kaip įmanoma taip šlykščiai ir be jokių pastangų susivelti varnų lizdą savo plaukuose. Geriau gandralizdį. Juk reikia laikytis tradicijų. Amžinai jaunas. Ir amžinai nesiskutęs. Susirūpinęs. Susigėdęs. Pasimetęs.
Tai aš.
Paskutinį kartą man buvo pirmas kartas. Kai tėvui uždraudžiau dalgiu žudyti pievas. O pats sau pasakiau – aš šiąnakt nemiegosiu. Vaje, stovėjau išsižiojęs po nuraudusiu dangum. Lietau, žinai, ko staugiau sustingęs pravira burna. Lai užsičiaupia rėkiantys balsai mano galvoje. O mano galva lai saugo debesį nurimti.
Nes. Aš.
Todėl, kad. Tu.
Kadangi…
Bijome paneigti meilę lankoje, kur kaltas paukštis skraido. Ir viskas ko geidžiame kaži kodėl pasibaigia baimėje.
Viso gero, kunige. Visąlaik svarsčiau, koks jūsų vardas. O dabar…
Žavu, koks paprastas pasaulis gali būti.
Kill me sarah.
Kill me again…*
* Radiohead dainos “Lucky” žodžiai.
Komentaras visiškai nesusijęs su eilėraščiu, tiesiog šioje svetainėje nepastebėjau, kur galima būtų išsakyti kažkokias mintis apskritai apie šį tinklalapį ar apie pačią kūrybą, poeziją. Čia atsitiktinumas ar žmonės neberašo ir nebesiunčia savo poezijos čia?.. Visi iškeliavo… į rašyk.lt?.. Keistai nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio čia nebeatsiranda nieko naujo.
Gabi
birželio 27, 2011 at 12:38
Taip, puslapis miręs. Nebėra nei rašančių, nei lankančių, galop pats jau čia nebeprikišu nagų.
toppoezija
birželio 27, 2011 at 12:46