TOPPOEZIJA

Jei lieptų būti paukščiu, būčiau baltas balandis,
Simbolizuojantis meilę ir taiką, mokėčiau skraidyti
O tai man suteiktų šansą pamatyti daugiau pasaulio.
Teikčiau džiaugsmą mažiems ir dideliems,
Būčiau baltas, kaip sniegas…
Meilės, taikos, susitaikymo simbolis.
Bet… nesiskirčiau nuo kitų paukščių baltų balandžių,
O tokia pat būti nenoriu.
Jei lieptų būti gyvūnų, būčiau katė
Galėčiau tinginiauti, ir kai trūks šilumos įsitaisyti į minkštą apklotą.
Bet…. Nenoriu visą gyvenimą pratinginiauti ir nieko nepamatyti.
Jei lieptų būti muzika, būčiau linksmos melodijos daina,
Kad žmonės galėtų manęs klausytis ir pasinerti į muzikos pasaulį.
Bet… kažkada jiems mėgiama daina nusibosta ją pakeičia kita,
Taigi, nenoriu būti užmiršta.
Jei lieptų būti šokiu, būčiau lėtas ir svajingas šokis,
Kad žmonės stebėdami mane jaustų šilumą širdyje, nubrauktų ašarą akyse.
Bet… šokis trunka tik pora minučių.
Taigi, tektų išnykti iškart po pasirodymo.
Jei lieptų būti pasaka, norėčiau būti tokia stebuklinga, vaikiška,
Su svajonėmis ir laiminga pabaiga.
Bet… vaikai užaugs, ir aš gulėsiu numesta, suplėšyta…
Taigi, džiaugiuosi, kad esu paprastas žmogus.
Mums nereikia būti pasaka, kad mus kas nors prisimintu,
Nereikia būti daina, kad mūsų klausytųsi,
Nereikia būti šokiu, kad mumis grožėtųsi.
Mes būdami paprastais žmonėmis turime draugų,
Kurie visada mus išklausys ir neatsikratys, kaip pasakos
Būdami žmonėmis, galime siekti geriausio…
Nebūtina būti šokiu užtenka ji pašokti,
Kad žmonių širdyse jaustųsi šiluma
Būdami žmonėmis, mes tikime,
kad kažkur yra žmogus, kuris mus išklausys,
paguos, priglaus, ir niekada neatstums. Taigi, būdami žmonėmis
Galime nuveikti daug daugiau nei įsivaizduojame.