Archive for the ‘Justina Kasiulytė’ Category
Kai krinta lietus į tavo širdį,
Jis krenta tyliai, jo nieks negirdi,
Stebi pasaulį pro stiklo šukę,
Ji sudūžta, pavirsta į rūką;
Kai norisi bėgti ir garsiai rėkti,
Staiga sustojus-giliai įkvėpti,
Kažkam į ausį tyliai šnabždėti,
Esi brangiausia, ką aš turiu,
Myliu vertinu ir branginu,
Bet turi tu man padėti, pagalbos ranką ištiesti.
Bet žmonių veidai vienodi,
Blėso išblėso negauni, ko nori,
Pradedi vėl tu greitai bėgti,
Laikas nelaukia, reikia skubėti.
Ieškai žmonių, bet randi, tik smėlį,
Karštą bejausmį, su juo susilieji,
Šauki aš myliu aš noriu, galiu,
Tavo žodžiai pavirsta keliu.
Atsigręžęs pamatai,
Nebevienodi žmonių veidai,
Tu pakeitei savo likimą.
Dar tik prasideda tavo istorija,
Ji tęsis ilgai, be paliovos,
Kol kris lietus į tavo širdį,
O akys degs ir kažko ieškos
