TOPPOEZIJA

Lik sveika, mano buvusi meile.
Sudaužyta, aplieta krauju…
Nemokėjom branginti ir saugot,
Nemokėjom eit vienu keliu…

Lik sveika, mano buvusi meile –
Pažymėta našlaičio skausmu.
Lik sveika – nepareik net per sapną.
Lik sveika – tau sustingusiu veidu tariu…

2009 – 10 – 08

Šiandien lyja, beprotiškai lyja.
Toks apniukęs ir šaltas dangus…
Drasko skausmas man sielą nebylią –
Kada baigsiu šiuos kryžiaus kelius?..

Šiandien lyja, beprotiškai lyja.
Krenta skaudūs lyg kirčiai lašai…
Šiandien maldos dangaus nepasiekia –
Dievas miręs – nejau pamiršai?..

Šiandien lyja, beprotiškai lyja.
Toks apniukęs ir šaltas dangus…
„Dievas miręs“ – man šaukia praeivis…
Štai kodėl šitaip rauda dangus…

2009 – 10 – 12

Koks ilgas šiandien vakaras, brangusis –
Toks vienišas ir skaudžiu lietum…
Vėl sėdžiu savo gėlą apkabinus
Ir ašaras pavertus upeliu…

Koks juodas vakaras šiandien, brangusis –
Tavęs nėra  – ir niekada nebus…
Nesusitaikau, kad svjonės visos žuvo,
Kad veidą tavąjį matau tik per sapnus…

Koks nesibaigiantis šis vakaras, brangusis
Ir nebyli naktis apsikabina man pečius…
Nesusitaikau, kad svajonės visos žuvo –
Tavęs nėra – ir niekada nebus…

2008-01-21

Kokie keliai manęs dar laukia, mylimasis?
Vienatvės, skausmo, ilgesio nukloti…
Nė vieno saulės spindulėlio nesimato –
Nėra nei kas priglaus, nei kas paglostys…

Einu viena per sudaužytų širdžių gatvę,
Glaudžiuosi prie medinio kryžiaus pakely…
O priekyje matau tik žudančią vienatvę –
Nė vieno laimės krislo priešaky…

Kaip dar ilgai galėsiu šitaip eiti?
Kas kartą prie medinio kryžiaus klupdama…
Kada gi aš  pajėgsiu susivokti,
Kad šiam kančių kely esu visai viena…

Aplinkui tiktai sudaužytų širdžių gatvės –
Vienatvė  slegianti – ir tuštuma.
Kokie keliai manęs dar laukia, mylimasis?
Nebegaliu gyvent – kaskart prie kryžiaus klupdama…

2008-01-21

Aš tave šaukiu ir negaliu prišaukti …
Tu kurčias lyg nakties tamsa…
O mane skausmas ir vienatvė graužia…
Tik nežinau kaip man kovot su nedalia…

Jaučiuosi vieniša lyg ramunėlė pievoj…
Nedžiugina nei rytas, nei lakštingalos giesmė…
Šaukiu tave, o balsas grįžta aidu…
Ir viskas, rodosi, be tikslo, be prasmės…

Sunku kasdiena apgaulingai juoktis,
Kai ašarom paplūdusi širdis.
Šaukiu tave – ir negaliu prišaukti,
Nes šaltas tu, tarsi rudens lietus…

2008-09-04

Kodėl grįžti? Juk durys uždarytos…
Seniai visas aistros upes išdžiovinau…
Širdis sušąlusi tarsi ledynai Antarktidoj –
Jos neatšildysi net Joninių laužais…

Kodėl grįžti? Seniai sugrioviau tiltus,
Takus seniai apželdinau usnim..
Kodėl grįžti? Svajonės sudaužytos –
Jau nenuneš balandis praeitin…

2008-05-19

Ant pilko gatvės grindinio sudūžta viltys…
Pro šalį eina žmonės – jie akli…
Pamačiusios gyvenimo tikrovę – gęsta širdys
Ir begaliniam liūdesy paskęsta likę dar gyvi..

Tarp sienų keturių – paklaikusios užmiega akys…
Ir ilgos marškinių rankovės rankų nepaleidžia…
„Beprotis jis“ – praeis pasakę žmonės –
Ir nesupras, kad šitaip ne Aukščiausias baudžia…

Dabar netgi vaikai paskęsta mintyse jyg seniai –
Po metų – juos taip pat varžys rankovės…
Įsups skausme ir juos gyvenimo verpetai,
Nes niekas jų gyventi nepamokys…

Ant pilko gatvės grindinio sudūžta viltys…
Tarp sienų keturių – paklaikusios užmiega akys…
Vaikų gyventi- niekas nepamokys –
Tiktai bepročiais juos apšauks apakę žmonės…

2000-10-28

Kai išrašys žiema šalčiu tau langus,
Kai šerkšnas sidabru papuoš medžius.
Kai snaigės danguje šoks lengvą tango –
Tada tu prisimink mane – nors manęs jau nebus…

Kai upėje plauks sunkios, baltos lytys,
Kai zylė tau į langą pabarbens.
Tu prisimink kokie mes buvome laimingi
Tą tylų, šiltą vakarą rudens…

Kai saulė švies skaisčiau nei visada,
Kai vasara ateis ir ranką tau išties –
Tu nesakyk: „Nebuvome laimingi niekada“ –
Tu nesakyk: „ Neverta buvo laukti ateities“…

2001 – 12 – 23

Už sunkų darbą, už suskirdusias rankas,
Už tas paraudusias akis lyg gaisas.
Už tiesų kelią, už skaudžias klaidas,
Už viską esi mano meilės vertas.

Už šaltį smelkiantį , negailestingą,
Už lietų plaunantį pečius.
Už tai, kad melavai, kad sakei tiesą –
Už viską savo meilę tau nešu.

Apglėbk mane šitais suskirdusiais delnais –
Aš už švelnumą ju0os bučiuosiu.
Užmerk akis – šiandiena pavargai –
Ilsėkis, mano mylimas, o aš budėsiu…

2002 – 10 – 15

Galiu tau atiduoti viską, jeigu nori :
Svajas , prisiminimą, šypsenas draugų…
Galiu tau atiduoti netgi širdį paaukoti –
Tik nepareik , tik nepareik senu keliu !

Aš atiduodu tau ramunių lauką,
Švelniausią šypseną ir mylinčias akis…
Aš atiduodu ta vaikystės pasaką ir juoką –
Tik niekad nepareik net per sapnus…

Pasiimk jei nori baltą jūros bangą,
Giesmę vieversio , lietaus lašus…
Atiduodu viską, kas mums buvo šventa -
Tiktai niekad , niekad nepareik – meldžiu…

2008 – 01 – 04