TOPPOEZIJA

tuksena jis į mano langą
bet aš jam neatidarysiu
per didelė ta jo širdis
manuosiuose delnuos ji nesutilps

neleisiu jam užeit
nes šypsenos nėra
tik ašaros jame

neleisiu šiurpulingais pirštais
piešti laimę ant mano odos
manoji laimė negali būti sukurta
ji jau seniai toli ji pamiršta

aš jam neatidarysiu
nors verksmas jo labai skaudus
jis tuoj paskęs savosiose ašarose
su viltimi užeiti

bet aš jam neatidarysiu
aš čia viena
tik tam, kad apsisaugočiau
nuo jojo ašarų karčių

aš jam neatidarysiu
nors beldžias jis kaip niekada
jo ašaros jau persiskverbia pro mano langus
bet aš jam neatidarysiu
geriau paskęsiu jo ašarų jūroje

žvelgiu aš dar sykį pro langą
anapus stovi jis
jo ašaros apsikabinusios jo veidą
bet tai manęs nesugraudins

aš neatidarysiu
verčiau jo dar viena ašara pavirsiu